Straipsniai 1993-2005
1. L. Kaminskienė. Lai deivės Gabijos židinys ne vienai suteikia viltį ir sugrąžina tikėjimą savimi, savo šeima, Lietuva…// Utenis, 1994 m. birželio 28 d.
Utenoje įvyko steigiamasis moterų klubo susirinkimas. Pradžioje viešnia iš Vilniaus, Moterų namų prezidentė Lilija Vasiliauskienė uždegė žvakelę, deivės Gabijos ugnelę, simbolizuojančią pirmojo Utenos moterų susibūrimo židinį. Kita viešnia iš Vilniaus – Regina Lopienė, Vyriausybės moterų komiteto koordinatorė, teatro istorikė, pasidžiaugė naujai besikuriančia moterų draugija, padėsiančia moteriai pažvelgti į save visai iš kitos pusės. Susirinkime dalyvavusi laikinai einanti miesto mero pareigas E. Prievėlienė pasveikino naują organizaciją ir paskatino moteris daugiau dėmesio atkreipti į nedarnias šeimas, kuriose taip pat auga vaikai, nepažįstantys gėrio ir dvasingumo.
2. Virginija Apanavičienė. Pekine, moterų karalystėje// Diena, Nr. 207, 1995 m. rugsėjo 13d.
Už 52 kilometrų nuo Pekino esančiame Huairou mieste rugsėjo 8 d. baigėsi nevyriausybinių organizacijų moterų forumas, o Pekino tarptautiniam konferencijų centre vyriausybinių delegacijų posėdžiuose – pats darbo įkarštis.
3. Audronė Gečiauskienė. Moterys šlapiose Pekino gatvėse// Pirmadienio priedas Būk, Nr. 37(94), 1995 m. spalio 9-15 d.
Pasauliniame moterų forume Pekine buvo gausu renginių. Įdomi Didžiosios Britanijos moterų iniciatyva – siekti, kad moterų darbas namuose būtų apmokamas ir įvertintas. Buvo keliamas ir seksualinės prievartos, smurto šeimoje klausimas (Jungtinės Tautos bet kokį smurtą prieš moterį laiko žmogaus teisių pažeidimu). Nutarta dar kartą kreiptis į visų šalių vyriausybes, reikalauti, kad įstatymai užtikrintų moterų teises. Be to, pranešimuose ne kartą buvo pabrėžta, jog vaikų gimdymas, auklėjimas, išlaikymas – ne tik moters, bet ir vyro reikalas. Buvo iškelta atsakingos tėvystės problema, būtinybė abiems tėvams lygiai dalyvauti tiek auklėjant vaikus, tiek dirbant. Atkreiptas dėmesys ne vien į moters kaip motinos, bet ir apskritai į moters teises.
4. Lilija Vasiliauskienė. Mes gyvename taikoje// Moters pasaulis, Nr. 7-8(11-12), 1995 m. spalio mėn.
Lietuvos moterų namų prezidentė Lilija Vasiliauskienė dalijasi savo įspūdžiais iš IV Pasaulinės moterų konferencijos Pekine, Nevyriausybinių organizacijų Forumo. Per dešimtį Forumo dienų vyko daugybė renginių – susitikimų, seminarų, plenarinių posėdžių, demonstracijų, meno ir kultūros renginių.
5. Daiva Rinkevičiūtė. Feministė Jeanne d‘Arc bandys užkariauti Vilnių// Sostinė, Lietuvos ryto priedas vilniečiams, Nr. 38.
Lietuvos moterų namų Vilniaus klube svečiavosi aktorė Ingela Karlsson. Lietuvos moterų sąjungos prezidentė Lilija Vasiliauskienė su aktore susipažino praėjusių metų rugsėjį Pekine, Pasaulio moterų konferencijoje. Švedų aktorė Vilniaus specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose rodys savo monospektaklį, pastatytą Jeanne d‘Arc tragedijos motyvais. L. Vasiliauskienė mano, kad šis spektaklis padės Lietuvos moterims rasti galimybių džiaugtis savo darbu, nepaisant aplinkos, ypač vyrų, nepasirengimo patikėti jų pergalėmis.
6. Virginija Genienė. Parlamentarės pagelbės moterų organizacijoms// Šeimininkė, Nr. 9(259), 1997 m. kovo 5 d.
Seimo narės moterys, nepaisydamos skirtingos partinės priklausomybės, pirmosios rado bendrą kalbą – prieš du mėnesius 14 parlamentarių susibūrė į Moterų parlamentinę grupę. Jos narės atstovauja visoms Seimo frakcijoms ir komitetams. Parlamentarių grupė į Seimą sukvietė nevyriausybinių moterų organizacijų atstoves pasitarti dėl bendros veiklos, kurios pagrindinis tikslas – palengvinti moters gyvenimą, realiai įgyvendinti lygias vyrų ir moterų galimybes. Susirinkusios moterys, atstovaujančios įvairioms socialinėms grupėms, kalbėjo apie tuos pačius, rodos, amžinus gyvenimo skaudulius: šeimų skurdą, vaikų nusikalstamumą, neužimtumą, alkoholizmą, bedarbystę, smurtą, seksualinę prievartą prieš moterį.
7. Vyrai sveikino, moterys diskutavo// Moters pasaulis, Nr. 5/6(23/24), 1997 m. birželio-liepos mėn.
Dvi vasaros pradžios dienas svetinguose, jaukiuose Druskininkuose vyko reikšminga tarptautinė Baltijos ir Šiaurės šalių konferencija „Moterų ir vyrų dialogas“. Konferencijos tema – lyčių lygios teisės ir galimybės. Jos tikslas ne tik aptarti susiformavusius šiuo klausimu mąstymo stereotipus, bet ir atkreipti visuomenės, valdymo institucijų dėmesį į lygių teisių ir galimybių visuomenėje svarbą, kaip pagrindinę prielaidą sėkmingai visuomenės pažangos raidai. Konferencijoje buvo 6 darbo grupės: politika, darbo problemos, smurtas ir prostitucija, švietimas, visuomenės informavimo priemonės, šeima.
8. 1998 m. lapkričio 7 d. Krizių centro savanorės dalyvavo seminare „Moterų savigyna“
Seminarą, kuris vyko Vilniaus bendruomenės centre, organizavo Kauno pagyvenusios moters veiklos centro, moterų savigynos skyrius. Keliolika įvairių moterų organizacijų atstovių papasakojo apie skyriaus veiklą.
9. Kova dėl geresnių NVO veiklą reguliuojančių įstatymų tęsiasi// Trečias sektorius, Nr. 11(12), 1998 m. kovo 22 d.
1998 m. sausio 30 d. Seime įvyko seminaras-diskusija NVO teisės klausimams aptarti. Tarptautinio ne pelno teisės centro viceprezidentas Stephenas E. Klingelhoferis atkreipė seminaro-diskusijos dėmesį į tai, kad geri įstatymai pirmiausia pasižymi paprastumu ir lakoniškumu. Seminare-diskusijoje buvo trumpai apibendrinta ir pristatyta kaimyninėse valstybėse taikoma praktika. Seminare taip pat kalbėjo nevyriausybinių organizacijų vadovai, seimo nariai.
10. 1999 m. VNM KC surengė studijų vizitą Danijoje
12 moterų iš įvairių Lietuvos miestų 7 dienų stažuotės metu susipažinti su šios šalies socialinės pagalbos sistema, lankėsi įvairiuose miestuose veikiančiuose Krizių centruose moterims
11. Asta Rimaitė. Atvirai apie smurtą prieš moterį// Klaipėda, Nr. 190, 1999 m. rugpjūčio 17 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko seminaras „Pagalba moterims – buitinio ir seksualinio smurto aukoms. Pagalbos organizavimas“. Seminare kalbėta apie Vilniaus moterų namų Krizių centro teikiamą pagalbą smurtą ir prievartą patiriančioms moterims, apie lietuvių ir Skandinavijos šalių moterų bendradarbiavimą, apie savanorių darbą, smurto aukas ir smurtautojus, apie moterų patiriamą diskomfortą šeimoje ir kt.
12. Ingrida Šepetytė. Moterų problemos atviros visuomenei// Vakarų ekspresas, 1999 m. rugpjūčio 18 d.
Pirmadienį, rugpjūčio 16 dieną, Klaipėdos miesto savivaldybėje įvyko seminaras „Pagalba moterims – buitinio ir seksualinio smurto aukoms. Pagalbos organizavimas“. Seminaro rengėjai, Vilniaus moterų namai, sukvietė panašių Klaipėdos miesto organizacijų atstovus pasidalinti patirtimi ir paieškoti problemų, kurios dažniausiai trikdo ištekėjusias moteris, sprendimo būdų. Ypač aktuali problema moterims yra darbų pasidalijimas: vyrams – viešoji sfera, moterims – buitis. Pasak L. Vasiliauskienės, moteris, kuri plėšosi tarp darbo ir šeimos, turi neurotinių simptomų (minėtos alkoholizmo, raminamųjų vartojimo problemos).
13. Seminare – pagalbos smurtą patiriančioms šeimoms aspektai. Vakarų ekspresas
Seminaro „Sistemos sukūrimas, teikiant pagalbą smurtą šeimoje patiriančioms moterims bei seksualiai išnaudojamiems vaikams, Klaipėdos mieste“ darbotvarkėje – smurto šeimoje atvejų profilaktika, teorinė apžvalga.
14. Ramunė Šeštokienė. Į pagalbą patyrusioms smurtą// Klaipėda, 2000 m. birželio 2 d.
Prasidėjo trijų dienų seminaras „Sistemos sukūrimas teikiant pagalbą smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir seksualiai išnaudojamiems vaikams Klaipėdos mieste“. Seminare dalyvauja miesto politikai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, Klaipėdos universiteto mokslininkai, dėstytojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, policijos pareigūnai, kurie per pastarąsias dienas dalyvaudami darbo grupėse taps pagalbos sistemos modelio bendraautoriais.
15. Ramunė Šeštokienė. Smurtas uždarius duris// Klaipėda
Atrodytų, kur begali būti saugiau nei savo namuose, savo šeimoje. Deja, šeima neretai tampa įtampos, smurtinio elgesio, agresyvių išpuolių vieta. Seminare „Sistemos sukūrimas teikiant pagalbą smurtą šeimoje patiriančioms moterims bei seksualiai išnaudojamiems vaikams Klaipėdos mieste“ pranešimą “Vaiko, patyrusio seksualinę prievartą pirminės apklausos metodai ir principai“ skaitė Vaiko raidos centro vaikų psichiatras V. Blažys. Pranešimo esmė – įmanoma taip pasirengti pirminei apklausai ir apklausti vaiką, patyrusį seksualinę prievartą, kuo mažiau psichologiškai traumuojant apklausiamąjį. Pranešimo „Smurto šeimoje viktimologiniai aspektai“ autorė teisininkė Zita Šličytė akcentavo, kad labai dažnai smurtavimas šeimoje slaptas, ilgalaikis.
16. Aušrinė Burneikienė. Jungtinių tautų Organizacija vertino moterų padėtį Lietuvoje// Moters pasaulis, Nr. 8(51), 2000 m. rugpjūčio mėn.
2000 metų birželio 16-22 dienomis Lietuvos delegacija pristatė ir apgynė Lietuvos pirminę ir antrąją periodinę ataskaitas apie tai, kaip Lietuva įgyvendina Jungtinių Tautų Konvencijos dėl moterų visų diskriminacijos formų panaikinimo nuostatas. Ataskaitos gynimas vyko Niujorke, Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje, dalyvaujant Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narėms. Šį Komitetą sudaro ekspertės iš 23 šalių. Pažymėtina, kad Komitetui buvo pateikta ir Lietuvos moterų nevyriausybinių organizacijų parengta alternatyvi ataskaita. Joje gana kritiškai buvo vertinama mūsų Vyriausybės veikla, įtvirtinant laikinųjų ypatingo pobūdžio priemonių taikymą (vadinamąją pozityviąją diskriminaciją), kad moterų ir vyrų lygybės principas būtų kuo greičiau ir efektyviau įgyvendintas.
17. 2001 09 28 Vilniaus moterų namai ir Paramos vaikams centras suorganizavo seminarą policijos darbuotojams.
Pagrindinis seminaro tikslas buvo atkreipti policijos darbuotojų dėmesį į buitinio smurto problemos aktualumą, paplitimo mastą bei keliamą pavojų visuomenės sveikatai, turint galvoje, kad dažniausiai nuo jo kenčia moterys ir vaikai.
18. 2001 10 16 Lietuvos – Suomijos projekto „Veikliosios merginos“ dalyvių susitikimas su VMN Krizių centro darbuotojomis.
19. 2001 11 16 Vilniaus Moterų namų Krizių centro seminaras „Smurto prieš moteris ir vaikus prevencija. Bendradarbiavimo galimybės tarp Krizių centrų moterims ir policijos“
Buitinis smurtas Lietuvos teisynuose, Baudžiamajame Kodekse ir Baudžiamojo Proceso Kodekse, turi būti aiškiai apibrėžiamas, kaip nusikaltimas (kriminalizuotas). Tokiu būdu visa atsakomybė tenka kaltininkui, kuriam taikomi tam tikri apribojimai. Taip užkertamas kelias smurtui tęstis
20. Vilija Raubienė. Nuomonė ne visais klausimais sutapo. 2002 m. kovo 30 d. – balandžio 1 d.
Per pirmąją ketvirtosios Moterų pažangos programos sesiją “Informacija prieš izoliaciją” buvo pereiti beveik visi moters gyvenimo lygmenys. Kazimiera Prunskienė papasakojo apie tai, ką žada moterims narystė Europos Sąjungoje, kokia jų padėtis darbo rinkoje. Taip pat pranešimą pristatė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro atstovė, Prekybos moterimis Baltijos šalyse analitinio projekto koordinatorė Rasa Erentaitė. Vilniaus moterų namų krizių centro įsteigėja Lilija Vasiliauskienė kalbėjo apie dabartinę moters padėtį, užslėptą diskriminaciją naujausiuose teisės aktuose ir įstatymuose, reikšmingus tarptautinius dokumentus, priimtus pasauliniuose moterų renginiuose.
21. 2002 05 16 Lietuvos Respublikos Seimas, Konstitucijos salė moterų nevyriausybinių organizacijų pasitarimas dėl Pranešimo apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje dalies „Moterų teisės moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo kontekste“
22. Rasa Pakalkienė. Padėti pasišovė veiklios moterys. Lietuvos žinios, 2002 m. liepos 25 d. Nr. 170
Moterų klubas W2W (Women to Women) surengė labdaros akciją – garsių Lietuvos menininkių darbų aukcioną. Anot klubo W2W įkūrėjos, Moterų krizių centro darbą sunku net įvertinti – viltį ir net namus praradusios moterys čia randa ne tik užuojautą, bet ir teisinę pagalbą, gauna patarimų, kaip spręsti savo problemas. Todėl moterų klubas W2W nusprendė paremti šią organizaciją. Kitas W2W rūpestis – Kėdainių rajono Beržų kaime gyvenantis 14 metų Marius Skinderis. Vienintelė sunkiai sergančio paauglio viltis – 40 tūkstančių litų kainuojanti operacija Lenkijoje. Dailininkų darbų aukcioną rengusios moterų klubo narės rinko pinigus ir šiam likimo nuskriaustam vaikui.