Straipsniai 1993-2005
1. Lilija Vasiliauskienė. Vyrai, moterys ir valdžia// Šeima, 1993 m. kovo mėn.
53% Lietuvos gyventojų yra moterys. Jos sukuria apie pusę Lietuvos turto. Įvairaus lygio valdymo struktūrose esama 15% moterų. Čia jų vis mažėja. Pusė dirbančiųjų naktinėmis pamainomis yra moterys. Ankstesniame Lietuvos parlamente dirbo 10% moterų, į Seimą pateko jau mažiau. 60% visų bedarbių yra moterys, 75% jų gauna pašalpas. O kiek dar „namų šeimininkių per prievartą“, kurios negauna jokių pašalpų? Moteris-visuomenės veikėja, moteris-politikė Lietuvoje greičiau išimtis nei norma. Padaryti moteris priklausomas nuo vyrų – finansiškai, emociškai, socialiai – „grąžinus jas prie šeimos židinio“ – tai padaryti meškos paslaugą abiem – ir vyrui, ir moteriai.
2. Lilija Vasiliauskienė. Šeimos planavimas ir žmogaus teisės// Diena, Nr. 33(459), 1996 m. vasario 9 d.
Neneigiant, jog reprodukcijos laisvė svarbi abiem lytims, kalbant apie šeimos planavimo politikos pokyčius, svarbu pripažinti, jog labiausiai šiuo klausimu suinteresuota žmonių grupė yra moterys, nes joms tenka pagrindinė socialinė, fizinė, psichologinė ir praktinė vaikų išnešiojimo, gimdymo ir auklėjimo našta. Viena iš pagrindinių moters žmogaus teisių yra teisė spręsti, kiek vaikų ir kokiu laiku, kas keleri metai ji nori gimdyti, be to, moteris turi teisę laisvai ir atsakingai naudotis informacija, švietimu ir priemonėmis, įskaitant abortą, leidžiančiomis jai laisvai įgyvendinti šias teises. Abortai yra traumuojantis moterį išgyvenimas, aborto ji griebiasi tik kraštutiniu atveju, todėl jo pasirinkimą reikia suprasti ne kaip individualios moters norą jį pasirinkti, o kaip bendruomenės nepajėgumą suteikti jai kitas, geresnes šeimos planavimo priemones.
3. Nijolės Oželytės ir Lilijos Vasiliauskienės komentarai. Ar abortas yra moters apsisprendimo teisė?// Veidas, Nr. 7, 1996 m. vasario 17 d.
Nijolės Oželytės nuomone, moteris nėra savininkė to, kas be jos dar yra jos kūne. Ji negali prisiimti visos atsakomybės, nes reikia dar vieno – vyro, kad taptum nėščia. Tuo tarpu Lilija Vasiliauskienė mano, kad šeimos planavimo (abortų prieinamumo) klausimas turi būti sprendžiamas žmogaus teisių kontekste, t.y. būtina garantuoti, kad abortas liktų legalus ir mediciniškai saugus. Abortų praktiką skatina taip pat vyro, partnerio neatsakingumas arba seksualinė prievarta. Šiuo atveju atimti moteriai galimybę nutraukti nepageidaujamą nėštumą yra tiesiog nehumaniška.
4. Dalia Gudavičiūtė. Moterų piketas elektrinės nesudrebino// Lietuvos rytas, Nr. 58, 1996 m. kovo 11 d.
Prie Ignalinos atominės elektrinės įvyko moterų piketas. Jame dalyvavo 18 moterų su plakatais. Jos kalbėjo apie nerimą, kylantį dėl nežinios kokia yra AE būklė, kuria kryptimi eis Lietuvos energetika. Tuo tarpu Visagino meras Vladimiras Ščiurovas akcentavo, kad uždarius elektrinę, daugybė žmonių netektų darbo. „Piketuotojos išvažiuos – nuoskauda liks“,- sakė meras.
5. Jonas Baltakis. Moterys piketuoja prieš dabartinę AE, o valdžia planuoja statyti naują jėgainę// Lietuvos aidas, Nr. 49, 1996 m. kovo 12 d.
Šeštadienį baigėsi beveik savaitę trukusi moterų akcija „Ignalinos AE – mūsų nerimas ir baimė“. Moterys susitiko su energetikos ministru Sauliumi Kutu, AE administracija, lankėsi elektrinėje, jos informaciniame centre, organizavo du seminarus. Akcija baigėsi spaudos konferencija ir piketu prie AE.
6. Arvydas Dargevičius, Aušra Lukštaitė. Ar bus Ignalinos AE daroma tai, kas pasaulyje nebuvo daryta?// Kauno diena, Nr. 80(14802), 1996 m. balandžio 5 d.
1986 metų balandžio 26-ąją įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija. Į atmosferą buvo išmestas didžiausias kada nors užregistruotas radioaktyvių medžiagų kiekis. Manoma, jog buvusioje TSRS teritorijoje buvo paveikta 400000 žmonių.
7. Kodėl gimstamumas mažėja?// Neliūdėk, Nr. 45(241), 1997 m. lapkričio 5-11 d.
Šiandien Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų. A. Gintautaitės nuomone, vaikų mažėja tik todėl, kad žmonės nesijaučia saugiai ir stabiliai, bijo dėl savo rytojaus. V. Grigonytės teigimu, gimstamumas Lietuvoje pirmiausia mažėja dėl materialinių priežasčių. Lilija Vasiliauskienė mano, kad moterys nesiryžta gimdyti todėl, kad nėra įstatymų, kurie gintų moterų turtines teises. Tuo tarpu I. Jurgelevičiūtė teigia, kad jaunos moterys tiesiog bijo gimdyti.
8. Vanda Šatkuvienė. Moterys seime, Lietuvoj ir šeimoj// Esu, Nr. 8(133), 1997 m. balandžio mėn.
Moterys mūsų šalyje sudaro didžiąją gyventojų dalį – 52,8%. Sunki šalies ekonominė padėtis atsiliepia daugeliui gyventojų, tačiau labiausiai, be abejo, moterims, kadangi jos sudaro ir atitinkamai didesnę bedarbių dalį (ypač sunku susirasti darbo turinčioms mažų vaikų bei vyresnėms, priešpensinio amžiaus moterims), ir dar didesnę pensininkų, ypač vienišų, dalį (vyresnių nei 60 metų moterų yra penkiskart daugiau negu vyrų), o ir dirbančiųjų pajamos gerokai mažesnės už vyrų: pastarųjų atlyginimai vidutiniškai 1,4 karto didesni tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.
9. Danguolė Kavolėlytė. Karas dėl pinigingo posto // Vakaro žinios, 2001 09 06
Socialinės paramos centro lėšu skirstymu nepatenkinti ir kai kurių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Štai keletas Vilniaus Moterų namų krizių centro direktorės Lilijos Vasiliauskienės pamąstymų apie socialinę politiką Vilniuje: „socialinės paramos centras kuria organizacijas monopolistes, pastarosioms skiria lėšas, ir visiškai tas pats tokių institucijų etatiniams darbuotojams, kiek piliečių kreipsis, gaus ar negaus adekvačią pagalbą, bus ta pagalba aptenkinti ar tik apeis dar vieną kančių ir pažeminimų ratą…
10. 2002 07 02 NVO požiūris į Pranešimo apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje dalį „Moterų teisės moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimo kontekste“ LR Seimas
Smurto prieš moteris įveikimo srityje: smurto prieš moteris paplitimas, pastarųjų tyrimų duomenimis, iš tiesų pritrenkiantis: 87 % respondentų atsakė, kad Lietuvoje egzistuoja prievarta prieš moteris šeimoje; 63 % vyresnių nei 16 metų moterų bent kartą yra patyrusios vyrų fizinį, seksualinį smurtą, arba joms buvo grasinta. Šiam reiškiniui įveikti būtina aiški vyriausybės strategija, apimanti naujų įstatymų parengimą ir priėmimą bei NVO kuriamų krizių centrų moterims rėmimą iš valstybės biudžeto.
11. Dalia Gudavičiūtė. Balsuoti ir mūvėti kelnes lietuvėms – maža. Lietuvos rytas, 2004m. kovo 08
Moterų iniciatyvų grupė kartu su “Lietuvos rytu” pakvietė visas moteris ir vyrus, kurie viešai vadina save feministais, nusifotografuoti bendroje nuotraukoje. Paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje yra 21 feministė ir vienas feministas. Parlamentarės Giedrės Purvaneckienės nuomone, feministė – tai moteris, kuri rūpinasi ne savimi, o pirmiausia – kitomis moterimis. Rašytojos Zitos Čepaitės nuomone, feministė – tai moteris, kuri jaučiasi saugi ir be vyro pagalbos. Sociologė Solveiga Daugirdaitė sakė, jog feministė – tai moteris, kurios savigarbos jausmas leidžia gyventi tiktai su tuo vyru, kuris atitinka jos lygį, bei suvokia, kad vyras nėra savaime suprantama vertybė. Šiais laikais skleidžiamas klaidingas feministės, kaip pabaisos, įvaizdis. Taip reiškiasi vyrų baimė, jog kažkas gali nenorėti jiems paklusti.