Nelaimės traukinys, už kurio judėjimą moka Valstybė, t.y. mes visi – iš pradžių „įrašysime į riziką“, tada apsėsime kaip velnias dūšią idiotiškais lankymaisis ir grubiu kišimusi į žmogaus gyvenimą, gąsdinimais ir pamokslavimais, paskui atimsime vaikus….O galiausiai bendruomeniškai susirinksime į gražias laidotuves. Įprastas Vaiko teisių apsaugos tarnybos scenarijus ir be jokios kieno nors atsakomybės ar garantijos, kad paskutiniojo veiksmo bus išvengta. Ir kas išmislijo šitą nelaimę ant moterų ir vaikų galvų?? VTAS įprastai ir sistemiškai remia smurtautojus, traumuoja ir gąsdina moteris ir kuria nuolatinį srautą stacionarioms vaikų globos įstaigoms, nepaisant visų gražių žodžių apie moterų žmogaus teisių įtvirtinimą, jų ir jų vaikų apsaugą nuo smurto savo namuose ir pan. Kada galų gale bus imtasi pertvarkos – realios ir veikiančios Vaiko teisių apsaugos tarnybos kūrimo ir kada vietoj 60 kunigaikštysčių pradės funkcionuotis vieninga, gerai monitorinama Vaiko teisių apsaugos tarnyba, efektyviai bendradarbiaujanti su SPC ir vaikams pagalbą teikiančiomis organizacijomis? Ar nereikia šia proga, pareiškiant pagarbą belaiko išėjusiai moteriai, išeiti į miestų ir miestelių gatves visoms moterims, kurios jau yra nukentėjusios nuo taip vadinamo vaiko teisių apsaugos „specialisto“?? Kartu su jas remiančių moterų NVO atstovėmis, nes bent kol kas jos gali pasiskųsti VTAS siautėjimu nebent moterų NVO pagrindu sukurtiems regioniniams SPC. Turint galvoje kokius menkus finansinius išteklius Valstybė skiria šiems pirmiesiems klientui draugiškos pagalbos infrastruktūros daigams ir kokie nedideli jų dėl tos priežasties žmogiškieji pajėgumai, manome, kad bent kol kas demonstruoti turi visos moterys, reikalaudamos pagarbos sau ir savo vaikams ir nežodinio, o realaus moterų žmogaus teisių užtikrinimo, visose valstybės gyvenimo srityse. KLIENTO ĮGALINIMAS, BET NE GĄSDINIMAS, PERSEKIOJIMAS, IR ĮSTŪMIMAS Į NEVILTĮ TURI BŪTI VALSTYBĖS PRISILIETIMO PRIE MŪSŲ GYVENIMŲ REZULTATAS.
Prašome siūlyti tinkamą datą visuotinei protesto akcijai prieš institucinį smurtą prieš moteris ir vaikus, vis dar klestintį mūsų Lietuvoje.