Koalicija Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui Juozui Bernatoriui
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui Dailiui Alfonsui Barakauskui
Lietuvos Respublikos Finansų ministrui Rimantui Šadžiui
Kreipimasis
Dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo
2013 m. spalio 24 d.
Vilnius
Mes, moterų pilietinės organizacijos, veikiančios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Tauragėje, Alytuje, Anykščiuose, Telšiuose bei Marijampolės apskrityje, susijungusios į Koaliciją „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ kreipiamės į Jus reikalaudamos ginti ir įtvirtinti Lietuvos moterų teises, kaip visuotinas ir nedalomas žmogaus teises.
Suvokdamos moters teisių apsaugos svarbą visuomenei bei jos tolydžiai plėtrai,
Remdamosi tarptautinių ir regioninių moterų teises ginančių organizacijų rekomendacijomis,
Atsižvelgdamos į užsienio valstybių gerąją praktiką,
Pasinaudodamos ilgamete patirtimi, vykdant pilietinius projektus,
Raginame valstybės institucijas įtvirtinti moterų žmogaus teises, kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises – nedelsiant imtis adekvačių ir sistemingų veiksmų, įveikiant smurtą prieš moteris ir gerinant nukentėjusiųjų apsaugą.
Vakar ir vėl nužudyta moteris. Mirtinai sužalota peiliu. Šį kartą Vilniaus rajone. Prieš tai Dembavoje sudeginta paauglė, Varėnoje vyras nužudė žmoną ir sūnų bei nusižudė pats, Mažeikiuose peiliu sužalota moteris mirė pakeliui į ligoninę, Klaipėdoje policija laiku nereagavo į iškvietimą – nužudyta moteris, Jonavoje peiliu subadyta trijų vaikų motina. Galima tęsti ir tęsti. Skaičiuoti nužudytas moteris, vaikus ir toliau užsidengus akis apsimesti, kad mūsų tai neliečia. Arba imti keisti ir keistis.(http://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/svarbu/lietuvoje-siaucia-smurto-pries-moteris-epidemija-515-377823#ixzz2iSjl3WSh)
2011 m. įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui (toliau – Įstatymas) paaiškėjo tikrieji moterų šeimoje patiriamo smurto mastai – vien per pirmuosius Įstatymo veikimo mėnesius užregistruota daugiau nei 7000 kreipimųsi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Tapo akivaizdu, jog visos teisėsaugos grandys nebuvo tinkamai pasirengusios Įstatymo įgyvendinimui. Praėjus dvejiems metams padėtis vis dar kelia rimtą susirūpinimą. Valstybė iki šiol neskyrė nei vieno lito papildomų lėšų nei privalomiems pareigūnų mokymams, nei Įstatymo viešinimui, nei prevencinėms priemonėms, užtikrinančioms Įstatymo žinomumą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą jį įgyvendinant. Pareigūnai nėra pasirengę adekvačiai reaguoti į smurtą ir prievartą patiriančių moterų pagalbos šauksmą, suvokti nukentėjusio asmens saugumo poreikius ir bendradarbiavimo su juo svarbą. Turime konstatuoti, jog šiuo metu silpniausia Įstatymo įgyvendinimo grandis yra nukentėjusių asmenų apsauga. Mūsų manymu, kardomųjų priemonių, įpareigojančių smurtautoją gyventi skyrium nuo nukentėjusios šeimos skyrimas ir kontrolė įgyvendinami nepakankamai. Kardomųjų priemonių nesilaikymas retai užtraukia rimtesnes bausmes smurtautojams, neretai jų laikymosi kontrolė paliekama pačiai nukentėjusiajai, nors yra žinoma, jog būtent tuo metu, kada smurtautojui pradedamos taikyti poveikio priemonės, keletą kartų padidėja grėsmė moters gyvybei ir sveikatai – ypač tuo atveju, kai moteris siekia skyrybų.
Įstatymo numatomos valstybės garantuojamos specializuotos pagalbos teikimas pradėtas 2012 m. rugpjūčio 29 d., ir per 2013 m. šios tarnybos kūrimas nepasistūmėjo į priekį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) vilkina Specializuotos pagalbos centų (toliau – SPC) koordinacinio centro patvirtinimą. 2012 m. nemažos valstybės lėšos, skirtos specializuotai pagalbai, grįžo į iždą, nes dėl Ministerijos valdininkų nerangumo nebuvo įsisavintos. Ta pati situacija ir 2013 m. – metams baigiantis vis dar neįsisavintos lėšos, skirtos SPC koordinacinio centro veiklos užtikrinimui, tuo tarpu jis yra gyvybiškai būtinas tolimesnei SPC tarnybos plėtrai, SPC darbuotojų ir kitų profesinių grupių atstovų kvalifikacijos kėlimui, pagalbą teikiančių specialistų emocinės priežiūros sistemos sukūrimui bei valdymui, tarpžinybinio bendradarbiavimo koordinavimui.
Rimtą susirūpinimą kelia tai, jog 2012 m. kreipimųsi į policiją skaičius dėsningai mažėjo ir metų pabaigoje sumažėjo dvigubai – o tai reiškia, kad ir vėl didėja šio nusikaltimo latentiškumas! Tyrimais įrodyta, jog smurtinių nusikaltimų latentiškumas tiesiogiai susijęs su specializuotos pagalbos nukentėjusiesiems prieinamumu. Didėjant pagalbos prieinamumui, mažėja smurtinių nusikaltimų prieš moteris šeimoje/artimoje aplinkoje latentiškumas. Tuo tarpu policija nenoriai praneša regioniniams SPC apie nukentėjusius nuo smurto asmenis, kuriems reikalinga pagalba, nors tą numato Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pažymėtina, jog absoliučia dauguma atvejų, pasibaigusių moterų žūtimis, nukentėjusiosios ilgą laiką negavo valstybės garantuojamos pagalbos, nes policijos padaliniai, o tai ypač būdinga periferijai, vengia perduoti informaciją regioniniams SPC.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuriai pavestas Įstatymo įgyvendinimo koordinavimas, demonstruoja politinės valios stoką ir neatlieka šios funkcijos. LR Seimo Moterų parlamentinės grupės iniciatyva suburta tarpžinybinė darbo grupė, kuriai vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, dar nepradėjo savo veiklos, būdinga, jog joje dalyvauti ir vėl nėra pakviesti NVO ekspertai, nors būtent moterų pilietinių organizacijų iniciatyva buvo parengtas ir priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Stingant politinės valios, stringa ir būtinos tolimesnio įstatyminės bazės tobulinimo iniciatyvos LR Seime. Mums kelia pagrįstą susirūpinimą tai, jog 2014 m. biudžete nėra numatyta lėšų Specializuotos pagalbos centrų tinklo plėtrai, smurto prieš moteris šeimoje prevencijai, privalomiems pareigūnų mokymams bei policijos institucinių pajėgumų didinimui, įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Atvirkščiai, pasigirsta nerimą keliančių pranešimų, jog policijos pareigūnų apskritai mažėja (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/smurta-kencianciu-moteru-daugeja-pareigunu-mazeja.d?id=63077844#ixzz2iHIzdM5x), todėl sunku tikėtis, jog 2014 m. policija greičiau atvyks į pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims ar suteiks labiau kvalifikuotą ir klientui draugišką pagalbą bei informaciją apie galimybę gauti taip reikalingą, valstybės garantuojamą, specializuotą kompleksinę pagalbą, kurią teikia regioniniai SPC.
Apbendrinant esamą padėtį, su apgailestavimu tenka pripažinti, jog valstybė vis dar žvelgia į smurtą prieš moteris šeimoje kaip į atsitiktinių, mažareikšmių privataus gyvenimo įvykių seką ir neskiria reikiamo dėmesio prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, ginant konstitucines savo piliečių moterų teises, o, visų pirma, teisę būti apsaugotoms nuo smurto ir prievartos savo pačių namuose.
Remiantis aukščiau išdėstytu reikalaujame:
1) Valstybė privalo prisiimti atsakomybę už savo įsipareigojimų vykdymą ir užtikrinti smurtą artimoje aplinkoje kenčiančių asmenų realią apsaugą. Nedelsiant skirti papildomą adekvatų finansavimą policijai ir Specializuotos pagalbos centrams – 2014 metų biudžete 5 mln. Lt SPC tarnybos plėtrai;
2) Pripažinti smurtą prieš moteris šeimoje tuo, kuo jis iš tikrųjų yra – su lytimi susijusi diskriminacijos forma bei moters žmogaus teisių pažeidimas;
3) Pripažinti Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymą kaip pozityviosios diskriminacijos priemonę (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, 2002 m.), apsaugančią moteris kaip didžiausią smurto šeimoje aukų grupę ir atitinkamai formuoti specializuotos pagalbos infrastruktūrą;
4) Jungtinių tautų (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/oldsearch.preps2?Condition1=20416&Condition2=), ET (http://www.lygus.lt/wp-content/forum-file-uploads/kamile/ET-KONVENCIJA_vidiniam-naudojimui.pdf ) ir ES (http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-13-449_en.htm ) dokumentai aiškiai įvardina valstybės įsipareigojimus imtis efektyvių priemonių, įveikiant smurtą prieš moteris šeimoje. Jokie taip vadinami vyrų krizių centrai negali būti laikomi specializuotos pagalbos teikėjais. Jokios taip vadinamos smurtinio elgesio keitimo programos nėra ir negali būti laikomos pagalbos smurtą ir prievartą patiriančioms moterims forma;
5) Iki 2018 m. atsisakyti valstybės lėšų švaistymo taip vadinamoms smurtinio elgesio keitimo programoms dėl žinomo jų neefektyvumo, – iki tol, kol bus sukurta stipri ir gyvybinga pagalbos infrastruktūra smurtą ir prievartą kenčiančioms moterims;
6) Raginame papildyti Lietuvos teisynus specialiąja norma, reglamentuojančia smurtą prieš moteris šeimoje kaip nusikaltimą. Remiantis gerąja pasaulio praktika už šį nusikaltimą numatyti smurtautojams laisvės atėmimo bausmes nuo 6 mėn. iki 5 metų;
7) Sutinkamai su 2011 m. ES direktyva nedelsiant diegti Europos apsaugos nuo smurto orderį, kurį išduotų policija ir kuris galėtų būti pratęsiamas kitų teisėsaugos sistemos grandžių iki tol, kol smurtinio nusikaltimo aukai realiai nebegrės pavojus;
8) Patvirtinti regioninį SPC tinklą koordinuojantį centrą, kaip oficialią instituciją, atsakingą už tarpžinybinį bendradarbiavimą bei politikos priemonių, skirtų prevencijai ir kovai su smurtu artimoje aplinkoje koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, skiriant jam adekvatų finansavimą;
9) Diegti asmenų, kurie buvo teisiami dėl smurtinių nusikaltimų artimoje aplinkoje, ar kuriems buvo skirta kardomoji priemonė neprisiartinti, elektroninę sekimo sistema;
10) Inicijuoti privalomus visų teisėsaugos sistemos grandžių pareigūnų mokymus pagal specialiai tam parengtą tarptautinę programą, kurią turėtų vykdyti NVO ekspertai, SPC darbuotojai;
11) Numatyti konkrečius žingsnius, rengiantis ratifikuoti Stambulo konvenciją (2011);
12) Rengiant Bendrąjį programavimo dokumentą Europos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimui 2014 – 2020 metų periodui, numatyti atskirą priemonę Su lytimi susijusios diskriminacijos šalinimas, skirtą visų su lytimi susijusio smurto formų įveikimui, pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto asmenims bei prevencijos priemonių įgyvendinimui.
Tikimės suderinto valstybės institucijų veikimo, apjungiant pastangas pažaboti smurtą prieš moteris šeimoje bei glaudesnio bendradarbiavimo su NVO ekspertais. Esame pasiruošę aktyviai dalyvauti iškylančių problemų sprendime.
Kreipimąsi pasirašo:
Lilija Vasiliauskienė, asociacija Vilniaus Moterų namai
(asmuo kontaktams – tel. nr. 8615 54810 , vmotnam@vmotnam.lt)
Nijolė Meilutienė, Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras
Salomėja Jasudienė, Šiaulių miesto moterų veiklos inovacijų centras
Angelė Barauskienė, Alytaus miesto moterų krizių centras
Elvyra Lasskaja, Anykščių Moterų užimtumo ir informacijos centras
Daiva Baranauskienė, asociacija Kauno moterų draugija
Daiva Dovydė, Marijampolės apskrities moterų namai – krizių centras
Marytė Zabulionienė, Lietuvos agentūros SOS VAIKAI Panevėžio skyrius
Stefa Naujokienė, Telšių moterų draugija „Akvalina“
Aldona Mocevičienė, Klaipėdos regiono moterų informacijos centras
Spaudoje apie tai:
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/44963/laba_diena_lietuva_ nuo 22:16-28:45
http://m.lrytas.lt/tv.asp?id=13826434711381778193 nuo 3:06-7:26