Vilniaus moterų namai

Vilniaus Moterų namų (toliau – VMN ) organizacija gimė iš  neformalios moterų  grupės, veikusios 1990 – 1993 m.,  asociacija  užregistruota 1993 m. kovo 25 d. Asociacijos steigėjai – narių visuotinis susirinkimas. 1995-ųjų rugsėjį organizacijos vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė dalyvavo JTO IV pasaulinėje konferencijoje moterų klausimais Pekine, Kinijoje. Šiaurės šalių moterų Krizių centrų judėjimo seminare, pasidalinus mintimis apie Krizių centro steigimą Vilniuje, Šiaurės šalių moterys pasiūlė pagalbą ir bendradarbiavimą. Taip 1996-jų rudenį duris atvėrė pirmasis Krizių centras smurtą ir prievartą patiriančioms moterims Lietuvoje, gimęs iš tarptautinio moterų solidarumo ir sėkmingo veikimo kartu.

Kaip NVO ekspertė organizacija dalyvavo rengiant ir įgyvendinant Valstybines programas: Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos bei kontrolės Programa, 2002-2004 m.; Valstybinė smurto prieš moteris mažinimo strategija, 2007-2012 m. 2008 m. VMN Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu parengė „Metodines rekomendacijas, skirtas Krizių centrų, atsakančių į nemokamus pagalbos linijos skambučius, darbuotojų ir savanorių komandoms“.

Nuo 1998 m. VMN organizacija yra tarptautinio bendradarbiavimo tinklo WAVE (Women Against Violence Europe – Moterys prieš smurtą Europoje) narė. Nuo 2004 m. šios organizacijos įgaliota atstovė Lietuvoje. WAVE pavyzdžiu 2006 m. VMN iniciatyva susikūrė NVO koalicija „Moters teisės-visuotinės žmogaus teisės“, jungianti žmogaus teises ginančias pilietines moterų organizacijas visoje Lietuvoje. 2006 – 2012 m. VMN atlieka koalicijos sekretoriato funkcijas. 2007 – 2011 m. Koalicija išsikėlė tikslą įveikti smurtą prieš moteris šeimoje, kuris daro niekinėmis visas kitas moters kaip žmogaus ir pilietės teises, nes užkerta kelią jomis naudotis (JTO 1995 m.). Pasitelkiant gerąją pasaulio praktiką  buvo imtasi iniciatyvos parengti įstatymą, saugantį moteris nuo jų partnerių ar sutuoktinių smurto uždaroje namų erdvėje – įstatymą, pripažįstantį smurtą tuo, kuo jis iš tiesų ir yra – nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas. Toks įstatymas ir buvo priimtas LR Seimo 2011 m. gegužės 26 d.

2010 – 2011 m. VMN, atstovaudama koaliciją „Moters teisės-visuotinės žmogaus teisės“,  aktyviai dalyvavo parengiant ir priimant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Organizacijos vadovė Lilija Henrika Vasiliauskė dalyvavo Įstatymą parengusioje Darbo grupėje prie LRS Žmogaus teisių komiteto. Įstatymas garantuoja valstybės pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims, sukuriant nevyriausybinių organizacijų pagrindu Specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) tinklą visoje šalyje. Nuo 2011 m. gruodžio 15 d. Vilniaus Moterų namų Krizių centras vykdo SPC funkcijas Vilniaus mieste, glaudžiai bendradarbiaujant su Policija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir kitomis organizacijomis bei institucijomis.

Vilniaus Moterų namų Krizių Centras nuo 1996 m. iki šiol teikia smurtą ir prievartą patiriančioms moterims kompleksinę specializuotą pagalbą. Centras atlieka svarbų krizių intervencijos bei prevencijos darbą, nemokamai ir anonimiškai konsultuoja smurtą ir prievartą patyrusias moteris, teikia joms neatidėliotiną psichologinę bei tęstinę kompleksinę pagalbą, rengia mokomuosius seminarus profesinėms grupėms, atlieka metodinio centro funkcijas kitoms pagalbą teikiančioms NVO. Nuo 2001 iki 2012 m. veikė nacionalinė nemokamos pagalbos telefono linija (8-800-22008). 2003 m. už šios linijos įsteigimą bei partnerių – NVO konsultantų  komandų parengimą 5 Lietuvos miestuose – Ministras Pirmininkas apdovanojo organizaciją, kaip geriausiai dirbančią smurto prieš moteris įveikimo srityje. Periodinėje valstybės ataskaitoje JTO (2004 m.) organizacija minima, kaip gerosios praktikos pavyzdys. Reguliariai vykdoma savanorių rengimo programa, parengta bendradarbiaujant su Šiaurės kraštų moterų organizacijomis. Vyksta savanorių darbo supervizijų ir tarpusavio paramos grupių veikla.