Moterų organizacijos parengė kreipimąsi į šalies vadovus.

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Česlovui Juršėnui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui

PRAŠYMAS

Asociacija Vilniaus Moterų namai, NVO Koalicija “Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ kreipiasi į jus su prašymu apginti Lietuvos pilietės Ingos Rinau teisę jaustis saugiai savo gimtinėje, būti ginamai Lietuvos įstatymų bei tarptautinės teisės (Hagos konvencija) ir netrukdomai auginti abu savo vaikus.

Šį prašymą grindžiame nuostatomis, įtvirtintomis tarptautinių susitarimų bei teisės aktų, įpareigojančių valstybės institucijas traktuoti moterų teises, kaip visuotines ir nedalomas žmogaus teises – pripažįstant šių teisiu specifiškumą (JTO 1993, Pasaulinė žmogaus teisų konferencija Vienoje, JTO 1995, IV Pasaulinė konferencija moterų klausimais Pekine bei kt.). Lietuva yra pasirašiusi šiuos teisės aktus arba jiems be išlygų pritarusi.

Dalis žmogaus teisių problematikos yra „asimetriška lyties atžvilgiu“. Taip yra todėl, kad, dėl skirtingos lyčių padėties visuomenėje, reikšmingai didesnė dalis moterų susiduria su tam tikrais sunkumais, su kuriais tradiciškai nesusiduria vyrai. Šių teisių apsauga ir įtvirtinimas reikalauja taikyti specialiąsias pozityviosios diskriminacijos priemones, skirtas bent iš dalies sulyginti moterų ir vyrų socialines galias, taip pat ir atsižvelgti į moterų padėties specifiškumą sprendžiant bylas.

Kaip žinia, moterų padėtis šeimoje skiriasi nuo vyrų, ir yra labiau pažeidžiama – visų pirma, ryšium su motinyste, lemiančia ilgesnį pasitraukimą iš darbo rinkos bei susijusį su tuo moters socialinių bei ekonominių galių ir savarankiškumo sumažėjimą. Šiuo atveju nekritiškas „lygių galimybių“ principo taikymas iš esmės iškreipia realių moterų ir vyrų patirties šeimoje vaizdą. Būtent šiuo metu, moteriai tapus priklausomai nuo savo vyro, neretai pirmąkart išryškėja smurtiniai sutuoktinio ar partnerio elgesio bruožai, polinkis į neištikimybę, ekonominė prievarta.

Visi šie nepriimtini reiškiniai stebimi ir Rinau šeimos istorijoje. Žinoma, kad dar besilaukdama antrojo vaiko (jai gimė mergaitė Luiza), Inga Rinau turėjo kreiptis psichologo pagalbos. Vėliau, tuoj po mergaitės gimimo, santuoka iširo vėl gi dėl sutuoktinio kaltės – jis pametė šeimą, taip pat ir savo trijų mėnesių dukrą, dėl kurios globos vyksta ginčai, nes išėjo pas kitą moterį (santuokinė neištikimybė). Ekonominis smurtas pasireiškė taip pat, reikalavimais parduoti moteriai priklausantį turtą, gautas lėšas investuojant sutuoktinio vardu. Lietuvos ekspertų atlikti tyrimai rodo, kad vyresniojo sūnaus Edgaro ligą išprovokavo patėvio elgesys su juo bei motinos patiriamo streso liudijimas, kai moteris pasiliko viena su dviem vaikais svetimoje šalyje, palikta buvusio sutuoktinio. Motinai dingo pienas, taigi neatsakingas vyriškis pakenkė abiejų vaikų gerovei. Remiantis protingumo ir žmogiškumo kriterijais sunku suprasti, kodėl neištikimas sutuoktinis ir neatsakingas tėvas pripažintas vieninteliu mažametės mergaitės globėju, o iš motinos atimtos motinystės teisės?

Neįvertinus šių svarbių dalykų, negalima vertinti ir visos situacijos, taigi ir priimti teisingo sprendimo šioje byloje. Kaip tenka įsitikinti, lyties atžvilgiu neutralus įstatymas yra aklas įstatymas. Šeimos iširimo ir vaikų globos nustatymo klausimais būtina jautriai takyti žmogiškumo ir protingumo kriterijus, analizuojant ir vertinant moters padėtį.

Ingos Rinau atveju Vokietijos teisme to nebuvo padaryta. Mūsų įsitikinimu, teismas žvelgė į situaciją vien tik Vokietijos piliečio akimis, per buvusio sutuoktinio keršto ir įžeistų ambicijų prizmę. Nebuvo atsižvelgta nei į moters (Lietuvos pilietės) padėtį, nei į vaikų gerovę. Ši klaida gali ir turi būti ištaisyta iš esmės išnagrinėjus bylą Lietuvoje, ir tam yra svarių argumentų. Per praėjusį laiką situacija pasikeitė, atlikta papildomų tyrimų ir ekspertizių, sukaupta duomenų, kuriais nedisponavo ar kuriais nusidomėjo Vokietijos teismas.

Esant tokiai situacijai, Lietuvos delsimas vykdyti to teismo sprendimus daro garbę išmintingai mūsų šaliai, o ne atvirkščiai, kaip bando tikinti Michaelio Rinau advokatai.

Šiuo laišku mes, moterų organizacijos iš visos Lietuvos, teisingumo vardan prašome išlaikyti šią, jau įsitvirtinančią strategiją, ir rasti būdą neperduoti vaiko, neatplėšti nuo motinos, kol byla bus iš esmės išnagrinėta Lietuvoje. Mes prašome atnaujinti procesą ir ginti šios moters teises, pasinaudojant Lietuvos įstatymais bei tarptautinės teisės normomis, atsižvelgiant į moters kaip žmogaus ir pilietės teisių diskursą.

Maloniai prašome įsigilinti į mūsų argumentus ir norime atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Ingos Rinau byla susilaukė didžiulio atgarsio visuomenėje. Surinkta per 30 000 piliečių parašų, Lietuvos moterys sulaikiusios kvapą laukia, kokia bus valstybės pozicija šioje byloje. Žmonėms atrodo nesuvokiama, kad iš savo vaikais besirūpinančios motinos svetimos šalies teismas už akių atėmė motinystės teises. Jei nebus rasta priemonių šiai padėčiai pakeisti, nė viena Lietuvos moteris nebegalės jaustis saugi.

Mūsų giliu įsitikinimu, ši motina nėra „vaiko grobikė”, ji – atsakinga gimdytoja, kuri, praradusi ją palikusio sutuoktinio paramą, išvyko į gimtinę – pas savo tėvus, ieškodama paramos, kad galėtų normaliomis sąlygomis tuos vaikus auginti. Kaip atsakinga dviejų vaikų motina, ji turėjo pasirūpinti jais abiem, ir įrodė, kad gali tai padaryti.

Lietuvos moteris labai nuvylė Teisingumo ministerijos atstovo laikysena Liuksemburgo teisme,, kaip ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepasirengimas taikyti tarptautinės teisės normas – šiuo atveju, pasinaudoti Hagos konvencijos teikiamomis galimybėmis. Kyla klausimas, ar Lietuvoje išvis suvokiamos, ginamos ir įtvirtinamos moterų teisės, tarptautiniais susitarimais paskelbtos aktualiąja žmogaus teisių dalim? Manome, kad moterų teisių atstovavimas ir Lietuvoje, ir tarptautiniu lygiu, turėtų būti ir teisinės sistemos ir teisininkų kompetencijos dalis.

Baigdamos dar kartą prašome jūsų rasti galimybę iš naujo nagrinėti Ingos Rinau bylą Lietuvos teisme, įvertinant esamą situaciją atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes bei įrodyti, kad Lietuvoje suvokiamos ir ginamos moters teisės, kaip visuotinės ir nedalomos žmogaus teisės.

Lilija Vasiliauskienė

Vilniaus Moterų namai