Kaip gi atsitinka, kad mažamečių tvirkintojas (asmuo yra mažametis iki 14 metų) ir straipsnyje minimų dviejų kūdikių tėvas iki šiol dar nesėdi kaliūzėj?? Ir toliau galimai daro tuos pačius nusikaltimus?? Ir ar ne pirmoji Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiga buvo inicijuoti baudžiamąjį procesą dėl šių prieš vaikus įvykdytų seksualinių nusikaltimų?
Pasiklausius tokių istorijų, o mums, specializuotą pagalbą smurtą patyrusioms moterims teikiančiai organizacijai, ši istorija toli gražu ne pirma, kyla tokia mintis – gal teisingiausia būtų panaikinti Vaiko teisių apsaugos skyrius apskritai?
O kol tai bus padaryta, prašome atsakingus už šią istoriją asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 str. Tarnybos pareigų neatlikimas. Pasvarstykime, kiek šiuo konkrečiu atveju padaryta žalos – materialinės, moralinės, kitokios. Juk advokato paslaugos nukentėjusiam asmeniui kainuoja, o valstybės tarnautojams algą mokame mes, mokesčių mokėtojai. O kaip kvalifikuoti tokius galimai nusikalstamus specialistų veiksmus kaip neteisingos informacijos suteikimas, spaudimo darymas pažeidžiamam asmeniui ir sąmoningas jo klaidinimas, realios pagalbos nesuteikimas seksualinę prievartą patyrusiam vaikui, sunkiais nusikaltimais įtariamo asmens interesų rėmimas, bet ne nukentėjusio vaiko interesų atstovavimas. Kas daugiau…? O kur dar piliečių pasitikėjimo valstybės institucijomis menkinimas. Turi būti atimta galimybė darbuotojams vėl ir vėl slėptis už seniai susikompromitavusios, iš esmės neveiksnios institucijos fasado, specialistai turi asmeniškai atsakyti už savo veikimą ar neveikimą, prasilenkiantį su bet kokiu viešo intereso tenkinimu, sveiku protu ar moralės normomis.
Moterų teises ginančios organizacijos vardu dėkojame advokatei Editai Bumblienei ir žurnalistei Ievai Urbonaitei-Vainienei. O kur žiūri prokuratūra?