PASAULINĖ FEMINIZMO CHRONOLOGIJA
1405 – Christine de Pizan parašė knygą “Knyga apie Damų miestą”
1589 – Jane Anger išleido brošiūrą, kuriame iškėlė moters pranašumą
1622 – prancūzė Marie de Gournay išleido knygą “Moterų ir vyrų lygybė”
1791 – Olandė Etta Palm d’Aelders kreipėsi į Prancūzijos Nacionalinę asamblėją, prašydama moterims lygių teisių
1792 – išleista Mary Wollstonecraft knyga “A Vindication of the Rights of Woman” („Moterų teisių pažeidimai”)
1810 – Švedijoje moterims suteikta galimybė įgyti su pardavimu susijusias profesijas
1825 – William Thompson ir Anna Wheeler knygoje “Appeal of One Half of the Human Race Against the Pretensions of the Other Half” propagavo moterų balsavimo teisę
1829 – Indijoje našlės susideginimas kartu su vyro lavonu paskelbtas nusikaltimu
1845 – Išleista Margaret Fuller knyga “ Women in the Nineteenth Century” („Moterys devynioliktame amžiuje)
1866 – John Stuart Mill Bendruomenių rūmuose pristatė moterų balsavimo teisių projektą
1868 – Tailando karalius Mongkut moterims suteikė teisė pasirinkti sutuoktinį ir uždraudė vyrams parduoti žmonas be jų sutikimo
1868 – Anglijoje įsteigta Nacionalinė organizacija moterų balsavimo teisėms ginti
1869 – Elizabeth Cady Stanton tapo pirmąja moterimi, kalbėjusia apie balsavimo teisę moterims, JAV Kongreso svarstymuose
1869 – išleista John Stuart Mill (Anglija) knyga “The Subjection of Women” („Moterų pavergimas”) ir Léon Richier (Prancūzija) knyga “The Rights of Women” (Moterų teisės”)
1869 – JAV įkurta Amerikos moterų balsavimo teisės asociacija ir Nacionalinė moterų balsavimo teisių asociacija
1871 – Vokietijos baudžiamasis kodeksas už abortus numatė 5 metus laisvės atėmimo ir uždraudė parduoti ir naudoti kontraceptines priemones
1877 – Londone prasidėjo Annie Besant ir Charles Bradlaugh teismas dėl pamfleto apie gimdymo kontrolę platinimo
1878 – Prancūzijoje įvyko Tarptautinis moterų teisių kongresas
1879 – išleista August Bebel “Woman and Socialism” („Moterys ir socializmas”)
1882 – Anglijoje pasklebtas Ištekėjusių moterų turto nuosavybės aktas
1882 – gydytoja Aletta Jacobs Amsterdame pirma pasaulyje atidarė pasaulinę gimdymo kontrolės kliniką
1884 – išleista Friedrich Engels knyga “Šeimos, privatinės nuosavybės ir valstybės kilmė”/”The Origin of the Family, Private Property and the State”
1886 – Pandita Ramabai veikale “High Castle Hindu Woman” analizuoja Indijos moterų priespaudą
1888 – JAV moterų iniciatyva buvo sukurta pirmoji tarptautinė moterų organizacija – Tarptautinė moterų taryba
1893 – Naujoji Zelandija tapo pirmąja šalimi suteikusia balsavimo teisę moterims
1895 – Elizabeth Cady Stanton ir moterų grupė išleido knygą „Women’s bible” (“Moterų biblija”)
1898 – Charlotte Perkins Gilman išleido ‘Women and Economics” („Moterys ir ekonomika”)
1899 – Egipte Qasim Amin išleido “The Emancipation of Women” („Moterų emacipacija”)
1900 – Nadežda Krupskaja išleido “Woman Worker” („Moterys darbininkės”)
1900 – Paryžiuje Marguerite Souley-Darque dėstė pirmąjį moterų studijų kursą
1904 – susikūrė pirmasis Tarptautinis moterų aljansas
1906 – Suomija tapo pirmąją Europos valstybe pripažinusia moterų balsavimo teisę
1908 – Norvegija paskelbė lygaus darbo užmokesčio teisę
1908 – visos Rusijos feminisčių konferencijoje dalyvavo 1045 moterys
1911 – Europoje pirmą kartą švenčiama Tarptautinė moters diena
1913 – JAV įkurta Nacionalinė moterų partija
1917 – Rusijos moterys gavo balsavimo teisę
1918 11 02 Moterims suteikiama pilna rinkimų teisė Lietuvoje. Tais pačiais metais rinkimų teisė suteikta moterims Anglijoje ir Kanadoje. Daugiau apie balsavimo teisę >>
1919 – popiežius Benediktas XV parėmė moterų balsavimo teisę
1919 – Versalio taikos sutartis sąlygojo Prancūzijos moterims lygų atlygį už lygų darbą
1920 – Sovietų sąjunga tapo pirmąja Europos valstybe legalizavusia abortus
1920 – JAV įkurta Moterų balsuotojų lyga
1923 – Huda Sha’rawi įkūrė Egipto feminisčių sąjungą
1923 – Lygių teisių pataisa pristatyta JAV Kongresui
1924 – Maria Jesus Alvarado Rivero ištremta iš Peru, nes kovojo už ištekėjusių moterų teises
1929 – išleista Virginia Woolf iš Anglijos knyga “A Room of One’s Own” (“Savas kambarys”) ir Phan Boi Chau iš Vietnamo knyga “The Women’s Question” („Moterų klausimas”)
1931 – Vokietijos moterys pradėjo kampaniją už abortus
1947 – Įkurta Jungtinių tautų komisija moterų klausimais
1947 – Maroko karaliaus dukra nusiėmė šydą ir perskaitė feministinę kalbą
1948 – nauja Italijos konstitucija užtikrino moterų lygybę ir teisę į darbą
1949 – Simone de Beauvoir išleido knygą “The Second Sex” (“Antroji lytis”)
1957 – pagal Romos sutartį įkurta Europos Ekonomikos bendrija ir patvirtintas lygus užmokestis
1961 – Indija paskelbė už įstatymo ribų nuotakų pirkimo ir kraičio praktiką
1961 – John F.Kennedy įkūrė prezidento komisiją moterų klausimais
1963 – išleista Betty Friedan knyga “The Feminine Mystique” (“Moteriškumo paslaptis”)
1963 – JAV išleistas lygaus užmokesčio įstatymas
1964 – JAV Civilinių teisių įstatymo VII dalis uždraudė lyčių diskriminaciją darbe
1964 – Ruby Doris Robinson studentų prieš smurą koordinaciniame komitete pristatė pranešimą apie kritišką moterų padėtį
1966 – Valerie Solanas išleido garsųjį „SCUM Manifesto” („Vyrų išnaikinimo draugijos Manifestas”)
1967 – Britų parlamentas išleido abortų legalizavimo įstatymą
1967 – Niujorke ir Čikagoje susikūrė vietinės radikalių feminisčių grupės
1967 – Kanadoje įkurta karališkoji moterų reikalų komisija
1968 – užprotestuoti Mis Amerika rinkimai
1968 – į pirmąją nacionalinę moterų judėjimo konferenciją Čikagoje susirinko moterys iš 37 JAV valstijų ir Kanados
1969 – Anne Koedt apybraižoje “The Myth of the vaginal Orgasm” („Vaginalio orgazmo mitas”) pakeitė Froido moters seksualumo koncepciją
1970 – išleisti nauji feminizmo veikalai: Kate Millett “Sexual Politics” („Seksualumo pilitika”) , Germaine Greer “The Female Eunuch” (Moteriškasis eunuchas”), Robin Morgan “Sisterhod is Powerful”, “Our bodies, Ourselves” („Seserystė yra hėga”, „Mūsų kūnai – tai mes pačios”), Shulamth Firetone “The Dialectic of Sex” („Lyties dialektika”)
1970 – Didžiojoje Britanijoje Ruckin koledže surengta pirmoji nacionalinė moterų judėjimo konferencija
1970 – Kanados feministės suorganizavo “abortų karavaną”, reikalaudamos legalaus ir saugaus aborto
1970 – Prancūzijos feministės prie Triumfo arkos padėjo vainiką dedikuotą nežinomo kareivio žmonai
1971 – pasirodė 343 Prancūzijos moterų, turėjusių vieną ar daugiau nelegalius abortus, pasirašytas manifestas; Vakarų Vokietijoje 374 moterys pasirašė po panašiu laišku, išspausdintu “Der Stern”
1972 – pradėti leisti žurnalai “Ms.” (JAV) ir “Spare Rib” (Didžiojoje Britanijoje)
1972 – Erin Pizzey įkūrė pirmuosius nakvynės namus smurtą patyrusioms moterims (Chiswicke, Anglijoje)
1972 – JAV Aukščiausiasis teismas suteikė moterims abortų teisę
1974 – Ilinojaus universitete surengtas pirmasis nacionalinis moterų muzikos festivalis
1974- Italijoje pralaimėtas referendumas skyryboms panaikinti
1974 – Kanados karališkoji raitoji policija priėmė į darbą moteris
1974 – JAV merginoms leista žaisti mažosios lygos beisbolą
1975 – Mexico City surengta pirmoji JT konferencija.
1975 – paskelbti Tarptautiniais metais, o periodas nuo 1976 iki 1985 – moterų dešimtmečiui
1975 – Britų parlamentas priėmė lyčių antidiskriminacjos įstatymą
1975 – Harvardo medicinos mokykloje surengta pirmoji JAV moterų sveikatos klausimams skirta konferencija
1975 – 90 proc. visų Islandijos moterų surengė streiką dėl lyčių diskriminacijos
1976– Briuselyje surengtas moterų tribunolas, nagrinėjęs nusikaltimus prieš moteris
1977 – JAV įkurta Nacionalinė moterų studijų asociacija
1979 – JT Generalinė asamblėja priėmė Visų diskriminacijos formų prieš moteris panaikinimo konvenciją
1979 – JAV valstybės iždas išleido monetą su Susan B.Anthony atvaizdu
1979 – pasirodė pirmasis feministinis “samizdato” (pogrindinės spaudos) leidinys “Women and Russia” („Moterys ir Rusija”)
1981 – Prancūzijoje įkurta Moterų teisių ministerija
1982 – Seneca Falls (JAV) atidarytas nacionalinis moterų teisių istorijos parkas
1982- Sicilijos moterys, mafijos nužudytųjų našlės, susijungė į grupę kad pasipriešintų vyrų smurto kultūrai ir moterų paklusnumui
1982- Carol Gilligan išleido knygą “In a Different Voice” („Kitu balsu”)
1982 – 10000 Alžyro moterų pasirašė po peticija Nacionalinei asamblėjai dėl pateikto Šeimos kodekso, kuriame susilpnintos moterų teisės
1985 – Norvegų feministės, Oslo universiteto profesorės bei politikės pastangomis Norvegijoje įkurtas pirmasis pasaulinis feministinis universitetas
1986 – JAV aukščiausiasis teismas pasklebė, kad seksualinis priekabiavimas darbe yra draudžiamas
1986 – Dienraštis New York Times pripažino kreipinį “Ms.” kaip pagarbų
1988 – Prancūzijoje pripažintas preparatas RU 486, postcoitem kontraceptinė priemonė
1989 – Nacionalinė moterų organizacija paskelbė apie ketinimus JAV suformuoti naują politinę partiją
1991 – Anita Hill apkaltino JAV Aukščiausiajam teismui kandidatą Clarence Thomas seksualiniu priekabiavimu
1991 – 400000 Šveicarijos moterų siekė lygaus darbo užmokesčio
1992 – Pietų Afrikos Nacionalinė moterų koalicija pasisakė už moterų teisių įtraukimą į naująją konstituciją
1992 – 500000 moterų dalyvavo demonstracijoje už moterų teisę pasirinkti abortą, Vašingtone
1992 – Airijoje pritarta laisvam priėjimui prie informacijos apie abortus ir teisę vykti aborto į užsienį
1993 – Pasaulinė Jungtinių tautų Žmogaus teisių konferencija Vienoje smurtą prieš moteris paskelbė kaip žmogaus teisių pažeidimą
1994 – JAV Apdovanojimų akademija nominacijoje už geriausią dokumentinį filmą apdovanojo “Defending Our Lives” („Gindamos savo gyvybę”), filmą apie moteris kalinčias už savo skriaudikų nužudymą
1994 – Kanada suteikė pabėgėlio statusą Somalio moteriai, kuri bėgo nuo žalingos tradicinės praktikos, taip vadinamų moteriškų genitalijų suluošinimo apipjaustymo (female genital mutiliation)
1995 – Pekine (Kinija) surengta ketvirtoji JT IV Pasaulinė konferencija moterų klausimais, priėmusi Pekino deklaraciją ir Pekino veiksmų platformą.
2000 – Niujorke vyko konferencija „Pekinas + 5”.
2005 – Niujorke vyko konferencija „Pekinas + 10”, apginti Pekino iškovojimai. Abi šios konferencijos buvo skirtas Pekino veiksmų platformos įgyvendinimui. Šios konferencijos apgynė Pekino konferencijos iškovojimus.
Parengta pagal Vilniaus Universiteto Lyčių studijų centro leidinį „Klėja” Nr. 6, dr. Lijaną Stundžienę